Kauno bendruomenių centrų asociacija

Kaip bendruomenės gali padėti, mažinant smurtą artimojoje aplinkoje

Penktadienio popietę (lapkričio 24 d.) į Kauno apygardos prokuratūros salę susirinko gausus Kauno apskr. VPK bendruomenės pareigūnų skyriaus pareigūnų, Kauno m. bendruomenių centrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų, Žaliakalnio seniūnijos seniūnas B. Girdauskas, Kauno bendruomenių centrų asociacijos atstovų būrys, kad bendroje diskusijoje - seminare pasidalinti patirtimi, kaip suvaldyti smurto atvejus artimojoje aplinkoje.

Diskusiją pradėjo  Kauno apygardos vyr. prokuroras Darius Valkavičius. Jis papasakojo apie Lietuvos prokuratūros struktūrą ir Prokuratūros sprendžiamus uždavinius. Prokuroras yra centrinė figūra baudžiamajame procese, skiria bausmę, stebi jos vykdymą visu bausmės laikotarpiu. Kalbant apie smurto artimojoje aplinkoje atvejus, D.Valkavičius pažymėjo, kad Baudžiamajame kodekse negalima remtis sprendžiant smurto nusikaltimus. Vadovaujamasi Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymu ir čia labai svarbi visuomenės, bendruomenių pagalba. Svarbu, kad bendruomenės ieškotų būdų, kaip apsaugoti nukentėjusius nuo smurto, ieškoti bendradarbiavimo formų su tesėsaugos pareigūnais, policija, kaimynais, dalintųsi turima informacija apie smurto atvejus, kad galima būtų užkirsti kelią tokiems protrūkiams, kad išvengti skaudžių mirties atvejų. Pagrindinės smurto priežastys yra alkoholis, socialinė atskirtis, narkotikai. Vyr. apygardos prokuroras paragino bendruomenės pasidalinti turima informacija su policija ir prokuratūra, pakvietė bendruomenes bendrystei ir bendradarbiavimui, aiškinantis smurto artimojoje apilinkoje atvejus.

Specializuota prokurorė Jurgita Patalavičienė, turinti ilgametę smurtinių bylų praktiką, papasakojo, kaip vykdomos smurto artimojoje aplinkoje bylos. Paprastai gavus signalą apie smurto atvejus, policija atlieka ikiteisminį tyrimą, po to skiriama kardomoji priemonė, kad užkirsti kelią smurtautojui naujam smurtui. Deja, sudėtingiausia yra tai, kad nukentėjusioji po kurio laiko atsiima savo pareiškimą, o smurtautojo iškeldinimo iš gyvenamosios vietos atvejais pasipila skundai dėl nuosavybės teisių. Praktika parodė, kad 50 proc. aukų grįžta pas smurtautoją. Iš esmės, tokios bylos yra labai sudėtingos ir ilgos, nes aukos po kurio laiko atsitraukia ir trukdo tyrimui, atsisako savo parodymų. Todėl čia labai svarbi aplinkinių reakcija, nukentėjusios palaikymas ir nepakantumas smurto atvejams. Bendruomenės poveikis padrąsinti auką, paremti ir palaikyti psichologiškai, paraginti išspręsti smurtavimo problemas, nukreipti į specialius centrus psichologinei pagalbai gauti.
Prokurorė paragino bendruomenes, NVO visais atvejai bendradarbiauti su policija, prokuratūra, dalintis informacija ir būti nepakantiems smurtavimui šeimoje.

Apie smurtinių nusikaltimų statistiką labai išsamiai papasakojo Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos sk. viršininkė Joana Gudelytė. Ji pažymėjo, kad policijos pareigūnai dėl smurto artimojoje aplinkoje iššūkių atsidūrė labai nelengvoje padėtyje, nes teko tvarkytis su turimais žmogiškaisiais resursais. Pareigūnai buvo specialiai apmokyti.
Smurtas - tai veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Psichologinio smurto policija negali identifikuoti, jis sprendžiamas tyrimo metu. Kauno apskr. VPK duomenimis nuo 2017-01-01 iki 2017-10-01, Kauno apskrityje iš viso registruota 7048 pranešimai, kurių įvykio tipas „smurtas artimoje aplinkoje“. Tuo tarpu, per 2016 metų, atitinkamu laikotarpiu, Kauno apskrityje buvo registruota 7595 pranešimai, kurių įvykio tipas „smurtas artimoje aplinkoje“. 2017 metais registruota 547  pranešimais mažiau, negu 2016 metais. Tai sudaro 7,2 procentų mažėjimą. Pagal PRĮR duomenis, net 4590 atveju gauta informacija nepasitvirtino, kas sudaro 65 procentus nuo bendros gautų pranešimų sumos. Smurto atveju ypač svarbi prevencija: individuali ir bendroji, būtina nelikti nuošalyje, pranešti policijai apie smurto atvejus telefonu 112. net ir menamus, nelikti abejingais stebėtojais. Čia svarbus ir visuomenės, bendruomenės požiūris ir bendradarbiavimas.

Kauno apskrities moterų krizių centro psichologė Ruta Zubinienė papasakojo apie centro teikiamą pagalbą nukentėjusioms nuo smurto artimojoje palinkoje moterims. Centras suteikia trumpalaikę psichologo pagalbą, organizuoja įvairius mokymus, psichologinės pagalbos grupes. Smurtui mažinti 3 metus iš eilės KAMKC organizavo bendruomeniškiausios šeimos konkursą, 2017 -  vaikų piešinių, skirtų šeimai konkursą. R. Zubinienė pakvietė bendradarbiauti, padėti šalia esančioms ir nukentėjusioms nuo smurto moterims.

Diskusijoje pažymėta, kad pastaraisiais metais užfiksuojama ir smurto prieš vyrus atvejai, kad moterys taip pat linkusios smurtauti, tačiau lietuviai vyrai retai kreipiasi ir sunku nustatyti statistiškai tokius atvejus, nes dažniausiai  tai psichologinis smurtas. Bendruomenės pareigūnai ir susirinkusieji pasidalino savo patirtimi, buvo atsakyta į klausimus.

Baigiant diskusiją, bendruomenės pareigūnų sk. viršininkė Agnė Greblikaitė padėkojo visiems suirinkusiems, Kauno bendruomenių centrų asociacijai ir Kauno apyg. prokuratūrai už susitikimą ir pakvietė visus dalyvauti akcijoje "16 dienų be smurto" (prasidės nuo lapkričio 25 d.), paragino aktyviai dalyvauti, bendradarbiauti išaiškinant smurto artimoje aplinkoje atvejus.

Seminare - diskusijoje dalyvavo M. Romerio universiteto dėstutoja dr. Ramunė Jakštienė, kuri gilinasi į smurto problemas.

Seminaras - diskusija vyko pagal Kauno m. sav. biudžeto lėšomis finansuojamą projektą Nr. SR-0392, sutartis 2017-05-19, veiklų planą.

 

Daugiau nuotraukų FB profiljyje "Kauno bendruomenių centrų asociacija".

 

2017-11-26

Visos naujienos

© 2011-2018 KBCA. Visos teisės saugomos
Programinis sprendimas: WebTemple