Turininga lampėdiškių kelionė pas totorius

Vėsų saulėtą spalio sekmadienį, švęsdama senjorų mėnesį, Lampėdžių bendruomenė išvyko Vilniaus pusėn aplankyti vieną paslaptingiausių Lietuvos tautinių mažumų – Lietuvos totorius.

Pirmiausia lampėdiškiai apžiūrėjo grafų Tiškevičių statytus Lentvario dvaro rūmus, pasivaikščiojo po parką. Rūmai yra privatūs ir šiuo metu intensyviai restauruojami. Gal artimiausiu laiku bus galima patekti į vidų.

Vėliau bendruomenės laukė ekskursija po Trakų Vokės dvarą esantį Vilniaus priemiestyje. Dvaro gidė papasakojo sudėtingą Tiškevičių giminės istoriją, kuri nepaisant okupacijų, sukilimų, represijų išliko viena turtingiausių giminių Lietuvoje, palikusi ryškų palikimą daugelyje Lietuvos miestelių.

Itališko stiliaus Trakų Vokės rūmus suprojektavo italų architektas Liudvikas Markonis, pagal Varšuvos karališkų rūmų ant vandens Lyzenkose pavyzdį. Žavingi rūmai sovietmečiu nebuvo apleisti, tačiau dar ir dabar intensyviai verda renovacijos darbai. Atrestauruotų ir restauruojamų autentiškų menių grožis atima žadą.

Išėjus iš rūmų malonu pasivaikščioti po garsaus prancūzų architekto Fransua Andre suprojektuotą parką, kuris atspindi XIX amžiaus dvarų dvasią.

Svarbiausias bendruomenės tikslas buvo susitikti su totorių bendruomene veikiančia prie Vilniaus esančiame Keturiasdešimt totorių kaime. Šiuo metu kaime gyvena apie 500 totorių, kurių protėvius kažkada iš Krymo atsivežė Vytautas Didysis. Čia Lampėdžių bendruomenės narius pasitiko daugelį metų totorius burianti Totorių bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska ir jos draugė Zita Milkmanovič. Jos lampėdiškius pavaišino tradiciškais totoriškais patiekalais: į kibinus panašiais pyragėliais su vištiena, bandelėmis su bulvėmis, chalva ir šimtalapiu, bei saldžiu ryžių desertu. Taip pat atsigėrėme totoriškos kavos ir arbatos. Padėkojome už jos skanias vaišias Zitai, kurios totoriški kulinariniai sugebėjimai jau žinomi aplinkiniams gyventojams. Pastatų interjero dizainerė Zita ne tik susidomėjo išsaugoti senuosius totorių receptus, bet ir mokina kitas bendruomenės moteris tęsti totoriškų patiekalų gamybą. Pasiklausėme pasakojimo apie Lietuvos Krymo Totorių bendruomenę, apie jų šventes, laidotuves, vestuves, apie jų uždarą, bet kartu ir lietuvišką gyvenimo būdą, daug labiau pažinome šiuos žmones. Didžiausią rūpestį jiems kelia į Lietuvą atvykstantys turkai ir arabų musulmonai, kurie iš vietinių perima maldos namus mečetes, griauna nusistovėjusius musulmoniškus papročius ir stumia Lietuvos Totorius į užribį.

Pavyzdžiui Totoriai Kaune jau negali patekti į mečetę Ramybės parke.

Keturiasdešimt totorių kaimas dar turi savo Mečetę. Ją lanko imamas Ramazanas Krinickas. Apie religinius kaimo rūpesčius mečetėje mums papasakojo Totorių bendruomenės pirmininkė Fatima Buinovska. Ji į Keturiasdešimt totorių kaimą atvyko iš Baltarusijos, kurioje taip pat veikia Totorių bendrijos. Ji pasakė, kad totoriai prisilaiko sunitų tikėjimo. Pas musulmonus pagrindinės pamaldos vyksta darbo dieną penktadieniais, tad į mečetę paprastai ateina apie dvidešimt tikinčiųjų. Yra trys pagrindinės šventės: aukojimo šventė Kurban Bayram, pasnino mėnuo Ramadanas ir Ašūra (dešimtoji naujų metų diena). Per didžiąsias šventes prisirenka daugiau tikinčiųjų. Ji taip pat pasiguodė, kad musulmonai Lietuvoje nėra vieningi ir trukdo egzistuoti vieni kitiems.

Prisipirkę musulmoniškų vaišių Lampėdiškiai kelionę baigė aplankydami istorinę Lietuvos sostinę – Trakus. Pasivaikščioję turistų pamėgtais takais, aplankę dvi didžiąsias Pilis, pilni įspūdžių grįžome namo.

Bendruomenė tradiciškai dėkoja gidei Angelei Pažereckienei, Kautros autobuso vairuotojui ir visiems prisidėjusiems prie šios kelionės. Lauksime naujų išvykų.