Kauno bendruomenių centrų asociacija

Muzikinis projektas, išpildęs senjorų svajones

Apie ką svajoja mūsų senjorai? Ramybę, gerą sveikatą, gražias šeimas ir karjerą susikūrusius vaikus, būrį anūkų? „Tai, žinoma, patenka į norų sąrašą, bet visada norisi daugiau“, – juokiasi Petrašiūnų bendruomenės centro senjorai, šį rudenį išmaišę ir savo dainomis gera nuotaika užkrėtę kone pusę Europos bei pabuvoję Azijoje. Kūrybingi žmonės metų pradžioje drąsiai kibo į tarptautinio projekto veiklas, nuvedusias juos į didžiojo ispanų rašytojo Migelio Servanteso gimtąjį miestą Alkalą de Henares, Turkijos sostinę Ankarą ir į esperanto kalbos kūrėjo Liudviko Zamenhofo gimtinę Bialystoką. 6000 kilometrų – tokia projekto BASE geografija.
Meilė muzikai ir dainai į vieną sceną atvedė Alkalos miesto orkestrą, Ankaroje įkurtos Pasaulinės plėtros asociacijos narius, Bialystoko trečiojo amžiaus universiteto senjorus ir Kaune jau du dešimtmečius veikiančio Petrašiūnų bendruomenės centro senjorus. Tarptautinio projekto, finansuojamo Švietimo mainų paramos fondo Grundtvig programos lėšomis, sumanytojams buvo svarbu, kad muzikos garsai sujungtų profesionalius atlikėjus ir mėgėjus, įvairių tautybių ir kultūrų, skirtingų kartų ir pasaulėžiūrų žmonės. Įspūdinga dalyvių amžiaus amplitudė – nuo 14 iki 82 metų. Bet kaip dažniausiai būna, patys svarbiausi dalykai nutinka visai neplanuotai.

 Lūpinė armonikėlė užkariavo širdis

„Nė nebūčiau drįsęs svajoti, kad dainuosiu didžiulėje užsienio šalies salėje ir man plos koks pusė tūkstančio žiūrovų. Net kai tai įvyko, negalėjau tuo patikėti“, – nepamirštamais įspūdžiais dalijasi aštuntą dešimtį perkopęs Povilas Andriuškevičius.

Bialystoke, Alkaloje ir Ankaroje projekto dalyviai gyventojams atliko dvi programas: bendrą muzikinę ir individualiai parengtą. Povilas labai nustebo, kai jam koncerto Bialystoke organizatoriai netikėtai pasiūlė sudalyvauti improvizuotame solo pasirodyme. Humoro nestokojantis senjoras šiandien prisimena, kaip pusšimtį žiūrovų talpinančios salės scenoje pasakojo, kaip jaunystėje užkariaudavo merginų širdis.

 „Mano jaunystėje vaikinas, norintis atkreipti merginos dėmesį, privalėjo turėti laikrodį, dviratį ir groti lūpine armonikėle. Aš nebuvau turtingas ir laikrodžio neturėjau, dviratį skolindavausi, bet kišenėje visada nešiojausi lūpinę armonikėlę. Tad šiandien negaliu skųstis, kad anuomet trūko merginų dėmesio“, – tai papasakojęs Bialystoko publikai Povilas iš kišenės išsitraukė lūpinę armonikėlę ir užgrojo.

„Scenoje labai jaudinausi, bet kai ėmiau groti „Santa Liučiją“ ir ispanų muzikantai, jauni vaikinai ir merginos, pradėjo dainuoti, kai išgirdau visą salę plojančią, supratau, kad taip gerai dar niekada gyvenime nesijaučiau“, – prisimena senjoras.

 Atgaivino prisiminimus

Projekto metu nelauktai išsipildė ir kitos dalyvės ilgą laiką nešiota svajonė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Danutei Šivickaitei atsivėrė galimybė Pietų Amerikoje aplankyti giminaitę. Nieko nelaukusi moteris trims mėnesiams išvažiavo pasisvečiuoti. Neplanuotai viešnagė užsitęsė aštuonerius metus, per kuriuos bendraudama su kaimynystėje gyvenančia ispane ir lankydama kalbos kursus, Danutė gerai išmoko ispanų kalbos. Vėliau grįžus į Lietuvą jai neteko bendrauti su ispaniškai kalbančiais žmonėmis, tad kalba pradėjo pamažu pasimiršti.

 „Ispanų kalba turi daug įvairių tarmių, todėl buvo netikėta ir labai smagu, kai Bialystoke susipažinusi su ispanais galėjau lengvai susikalbėjau. Kalba atgijo tarsi savaime, žodžiai liejosi, ir mes šnekėjome apie viską: buitį, šeimas, vaikus, eurus. Ispanai puikūs žmonės. Jie betarpiški, jausmingi, širdingi, paprasti. Pasiilgstu ispaniško linksmumo, šypsenų. Jie tiesiog švyti“, – projekto socialinio tinklo paskyroje Danutė ir dabar bendrauja su naujaisiais draugais iš Alkalos.

 Netikėta pažintis su ambasadoriumi Turkijoje

Kauniečiams ypatingą staigmeną parengė turkai. Koncerto Ankaroje metu senjorai pastebėjo pirmoje eilėje sėdintį inteligentišką vyrą, garsiai plojantį ir pritariantį lietuviškoms dainoms. „Iš pradžių buvo keista, bet, žinoma, smagu, kai salėje yra žmonių, pritariančių dainai. Vėliau užkulisiuose svarstėme, kas galėtų būti tas vyras, bet kai turkų komandos koordinatorius jį mums pristatė, netekome žado. Tai buvo Lietuvos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Turkijos Respublikoje Kęstutis Kudzmanas“, – apie netikėtą pažintį su diplomatu pasakoja Petrašiūnų senjorai.

 Susitikti su savo tautiečiais buvo kviesti ir Ispanijos bei Lenkijos diplomatai, deja, šių šalių ambasadų atstovai neatvyko. „Jautėmės ypatingi. Kartu su mumis džiaugėsi net projekto partneriai turkai, jų koordinatorius fotografavosi su ambasadoriumi ir mumis, buvome tarsi viena komanda, Lietuvos komanda. Ambasadorius diplomatiškai gyrė mūsų pasirodymą“, – su šypsena senjorai prisimena, kaip lyrišką lietuviškų romansų repertuarą paįvairino žaisminga vaikiška dainele „Du gaideliai“.

Koncertinė patirtis leido tobulėti

Petrašiūniečių senjorus dainuoti subūręs Arvydas Paulauskas neabejoja, kad projektas – neįkainojama patirtis choristams. „Senjorai dainavo trijose skirtingose scenose, į koncertus važiavo trys skirtingos sudėties grupės, laiko repeticijoms turėjome labai mažai, teko greitai taikytis prie nenumatytų programos pasikeitimų. Mačiau, kad mano choristams nelengva, ir džiaugiausi, kad jie stengiasi įveikti iššūkius“, – teigia choro „Monte Pacis“ vadovas, atkreipdamas dėmesį, kad tai buvo pirmieji senjorų pasirodymai užsienyje, didelėse koncertinėse salėse, pritariant profesionaliam orkestrui.

 „Ir pats išgyvenau jaudulį per koncertus Ispanijoje, Turkijoje ir Lenkijoje. O ką kalbėti apie žmones, kurie nėra profesionalai. Senjorai dainavo ne tik lietuviškai, jie atliko dainas ispanų, lenkų kalbomis, mokėsi susidainuoti su orkestru, išgauti darnų skambesį. Mes tose scenose augome, tobulėjome, įgavome daugiau pasitikėjimo“, – vertina gautas pamokas A. Paulauskas, šiais metais sėkmingai baigęs VDU Muzikos akademiją. Vadovui svarbu, kad neįkainojamos tarptautinės patirties įgijo šešiolika Petrašiūnų bendruomenės centro choro narių.

Dabar senjorai, atidėję į šalį artėjančių švenčių rūpesčius, ruošiasi projekto partnerių susitikimui ir koncertinei programai Kaune. Planuojama, kaip lenkams, ispanams ir turkams pristatyti miestą ir šalį, rengiamasi projekto dalyvių fotografijos konkursui.

 Petrašiūnų bendruomenės centro informacija




2015-01-12

Visos naujienos

© 2011-2018 KBCA. Visos teisės saugomos
Programinis sprendimas: WebTemple