Kauno miesto bendruomenių centrų plėtros 2006-2013 metų strategija
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno bendruomenių centrų plėtros 2006-2013 metų strategija atspindi Kauno vietos bendruomenių siekius ir nusako plėtros strategines kryptis, tikslus ir veiklos priemones, kurių įgyvendinimas padės pasiekti svarbiausią tikslą – sukurti tvirtą pilietinę bendruomenę Kaune.
2. Kauno bendruomenių centrų plėtros 2006-2013 metų strategija yra grindžiama Europos Sąjungos direktyvomis apie aktyvios pilietinės bendruomenės formavimą, Kauno miesto strateginio plano dokumentais, Kauno bendruomenių centrų įdirbiu planuojant veiklos perspektyvas.
3. Siekiant įgyvendinti Kauno bendruomenių centrų plėtros 2006-2013 metų strategiją, bus telkiamos Kauno bendruomenių centrų, kitų nevyriausybinių organizacijų, Kauno savivaldybės Tarybos bei administracijos, Universitetų ir kitų mokymo įstaigų, verslo organizacijų pastangos.
II. APLINKOS ANALIZĖ
POLITINIAI VEIKSNIAI
4. Lietuvos Respublikos įstatymai kol kas nėra gerai pritaikyti vietos bendruomenių organizacijų veiklai. Bendruomenių centrai veikia, vadovaudamiesi Vietos savivaldos, Asociacijų ir kitais įstatymais. Nėra pakankamai aiškiai teisiškai apibrėžta, kas yra bendruomenių centrai, kas gali atstovauti vietos bendruomenei, kokie turėtų būti vietos valdžios ir bendruomenių centrų santykiai. Kauno miesto valdžia iš esmės supranta pilietinės bendruomenės kūrimo svarbą, remia bendruomenių centrų plėtrą: pasirašyta Kauno miesto savivaldybės ir bendruomenių centrų bendradarbiavimo sutartis, įsteigtas bendruomenių centrų rėmimo fondas. Iš kitos pusės, neretai jaučiamas valdžios noras kontroliuoti bendruomenių centrų veiklą, laikyti juos savo įtakoje. Bendruomenių centrų kūrimasis Kaune ypač paspartėjo, įsteigus seniūnijas, tačiau politikams ir bendruomenių lyderiams norėtųsi, kad santykiai tarp seniūnų ir bendruomenių centrų būtų iš esmės geresni, remtųsi partnerystės principais.
EKONOMINIAI VEIKSNIAI
5. Nors valstybės makroekonominių rodiklių dinamika yra labai palanki, jos teigiami pokyčiai (BVP augimas) yra vieni geriausių Europos Sąjungoje, eilinis Lietuvos pilietis savo asmeniniame gyvenime kol kas šių teigiamų poslinkių dar nejaučia. Maži atlyginimai, europinės kainos, laisvalaikio įdomaus praleidimo galimybių stoka motyvuoja didelę dalį bendruomenės, ypač jaunimą bei specialistus, dirbančius su aukštomis technologijomis (medikai, mokslininkai), vykti gyventi ir dirbti į stipriau išvystytas šalis. Dirbantieji dar negali skirti pakankamai lėšų savo laisvalaikiui, mažos pensininkų ir invalidų pašalpos ir pensijos asmenis pasmerkia skurdui – visos šios aplinkybės nesudaro sąlygų harmoningai vystytis pilietinei bendruomenei.
SOCIALINIAI VEIKSNIAI
6. Vyriausybė ir savivaldybės skiria tam tikrą dėmesį ir finansavimą sociokultūrinėms bendruomenės problemoms spręsti, tačiau to aiškiai nepakanka. Valstybės socialinės paramos kryptis yra marginaliniai, t.y. tie, kurie negali ar nenori savimi pasirūpinti, žmonės, tuo tarpu tvarkingai, dorai gyvenantiems ir dirbantiems piliečiams mūsų šalyje praktiškai nėra jokios paramos, jokių sąlygų darniai darbo ir poilsio sąlygų plėtrai. Nėra jokios valstybinės strategijos, kaip sudaryti sąlygas vietinei bendruomenei, kad žmonės patys bandytų spręsti daugelį vietinių problemų, o ne kreiptųsi į valdžios institucijas. Iš kitos pusės, visuomenė senėja, vis daugiau asmenų tenka išlaikyti, darbingo amžiaus žmonės vis dažniau emigruoja į užsienį, daugėja nepilnų šeimų, alkoholizmo, narkomanijos atvejų, vaikų nepriežiūros atvejų – šioms problemoms spręsti teks skirti vis daugiau lėšų iš valstybės biudžeto. Vietinė bendruomenė šioje srityje, ypač organizuojant prevencinius veiksmus, galėtų nemažai nuveikti, jei būtų bent minimali valdžios pagalba ar dėmesys. Taip būtų sutaupomos nemažos lėšos, kurias galima būtų nukreipti kitoms sociokultūrinėms sritims. Kol kas bendruomenių centrai nėra pajėgūs spręsti minėtas problemas.
TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI
7. Šiuolaikinės technologijos iš esmės keičia žmonių gyvenimą ir darbą. Vidurinės kartos ir vyresnei generacijai labai sunku prisitaikyti prie naujų technologijų, o tai sąlygoja didesnę socialinę atskirtį. Jaunimas greičiau ir efektyviau įsisavina pažangias technologijas, tačiau menkas uždarbis verčia nemažą dalį jaunimo emigruoti. Vietinės bendruomenės veikloje galima prognozuoti kol kas tik informacinių technologijų (kompiuteris, interneto ryšys) spartų diegimą.
III. IŠTEKLIŲ (VIDAUS) ANALIZĖ
TEISINĖ BAZĖ
8. Teisinę bazę sudaro šie dokumentai:
8.1. Vietos savivaldos įstatymas;
8.2. Asociacijų įstatymas;
8.3. Kauno bendruomenių centrų ir savivaldybės bendradarbiavimo sutartis.
ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
9. Kauno miesto bendruomenės organizacinę struktūrą sudaro vietinių bendruomenių centrai, kurių yra bent po vieną visų seniūnijų teritorijose, bei juos vienijanti Kauno bendruomenių centrų asociacija.
10. Vykdant bendruomenių centrų funkcijas, apibrėžtas jų įstatuose, bendradarbiaujama su seniūnijomis, švietimo įstaigomis, savivaldybės administracijos skyriais, kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, verslo struktūromis.
ŽMONIŲ IŠTEKLIAI (KVALIFIKACIJA)
11. Kauno bendruomenių centrai jungia skirtingų dydžių bendruomenes, atitinkamai skirtingas ir aktyvių savanorių skaičius kiekviename centre. Bendruomenių centrų valdybas (tarybas) sudaro savanoriai, kurių daugelis turi pakankamai patirties nevyriausybinių organizacijų veiklos srityje.
FINANSINIAI IŠTEKLIAI
12. Kauno bendruomenių centrų finansinius išteklius sudaro narių mokestis, laimėtų projektų lėšos, labdara ir parama iš pavienių asmenų bei verslo struktūrų, 2% pajamų mokesčio įnašai, kitos teisėtai gautos lėšos.
RYŠIŲ SISTEMA
13. Kauno bendruomenių centrų ryšių sistemą sudaro interneto svetainė www.kbca.lt ir elektroninio pašto ryšio tarp atskirų bendruomenių centrų sistema, o taip pat operatyvusis ryšys mobiliaisiais telefonais tarp bendruomenių centrų lyderių.
IV. SSGG (STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS) ANALIZĖ
14. Stiprybės:
14.1. Didėjantis bendruomenių centrų skaičius.
14.2. Veiklos koordinacijai įkurta ir normaliai funkcionuojanti Kauno bendruomenių centrų asociacija.
14.3. Pasirašyta Kauno miesto savivaldybės ir Kauno bendruomenių centrų bendradarbiavimo sutartis.
14.4. Veikiantis Kauno bendruomenių centrų rėmimo fondas.
14.5. Daugėja bendruomenių centruose dirbančių savanorių, didėja jų kvalifikacija.
14.6. Stiprėja nacionalinis bendruomeninių organizacijų tinklas.
14.7. Didėja LR Seimo ir Vyriausybės dėmesys bendruomenių problemoms.
15. Silpnybės:
15.1. Mažos finansinės galimybės plėtoti veiklą.
15.2. Daugelis bendruomenių centrų neturi savo patalpų.
15.3. Nepakankamas bendruomenių centrų lyderių pasiruošimas.
15.4. Bendruomenių centrų veikloje dalyvauja tik nedidelė dalis tos vietovės gyventojų.
15.5. Daugelis bendruomenių centrų neišgali išlaikyti centro vadybininko.
16. Galimybės:
16.1. Kartu su savivaldybe kurti projektus bendruomenių plėtrai, panaudojant LR biudžeto bei struktūrinių fondų lėšas.
16.2. Gerinti seniūnijų ir bendruomenių centrų santykius, skatinti jų glaudesnį bendradarbiavimą.
16.3. Padėti kitoms nevyriausybinėms organizacijoms bei kultūros ir švietimo įstaigoms vykdyti sociokultūrines programas bendruomenėse.
16.4. Kurti socialines įmones vietinėse bendruomenėse.
16.5. Realizuoti miesto strateginiame plane numatytus veiksmus, skirtus bendruomenių plėtrai.
17. Grėsmės:
17.1. Dėl nepakankamo bendradarbiavimo su savivaldybe bei finansavimo mažėja bendruomenių centrų veikla.
17.2. Nepradėta kurti nacionalinė bendruomenių plėtros programa.
17.3. Partijų atstovų kišimasis į atskirų bendruomenių centrų veiklą gali sukiršinti atskirus bendruomenių centrus.
17.4. Nepakankamai kylantis žmonių pragyvenimo lygis stumia bendruomenę į socialinę atskirtį, o ne į pilietinę veiklą.
V. VIZIJA
18. Kauno bendruomenių centrų vizija – sutelkti vietinės bendruomenės narius bendrų tikslų įgyvendinimui, kad konkrečioje miesto dalyje gyventi būtų saugiau, geriau ir įdomiau.
VI. STRATEGINĖS KRYPTYS
19. Kauno bendruomenių centrų plėtros strateginės kryptys:
19.1. Bendruomenių centrų šviečiamosios, kultūrinės, sportinės, sveikatinamosios, socialinės, aplinkosauginės ir kitos, aktualios vietinei bendruomenei, veiklos plėtra;
19.2. Bendruomenių centrų infrastruktūros plėtra;
19.3. Bendruomenių centrų veiklos kokybės didinimas;
19.4. Bendruomenių centrų ryšių su savivaldybe, kitomis NVO, kultūros, švietimo organizacijomis, verslo struktūromis plėtra;
19.5. Bendruomenių centrų pagrindinės funkcijos – atstovauti vietos bendruomenei – įgyvendinimas.
VII. KAUNO BENDRUOMENIŲ CENTRŲ PLĖTROS STRATEGINĖS KRYPTYS, TIKSLAI IR VEIKLOS PRIEMONIŲ PLANAS
VIII. VEIKLOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI
IX. KAUNO BENDRUOMENIŲ CENTRŲ PLĖTROS VEIKLOS PRIEMONIŲ PLANO 2006-2008 m.m. FINANSINIŲ IŠTEKLIŲ PROGNOZĖ